Periodontitas: simptomai, rizikos veiksniai ir kada kreiptis į gydytoją

Registracija internetu Registracija telefonu
Periodontitas: simptomai, rizikos veiksniai ir kada kreiptis į gydytoją

Periodontitas – tai lėtinė dantenų ir dantį laikančių audinių uždegiminė liga, galinti sukelti kaulo nykimą ir dantų netekimą. Šiame straipsnyje paaiškinama, kokie yra pagrindiniai periodontito simptomai, kokie rizikos veiksniai didina jo tikimybę ir kada būtina kreiptis į gydytoją periodontologą.

Kas yra periodontitas ir kuo jis skiriasi nuo gingivito?

Periodontitas yra pažengusi dantenų uždegimo forma, kai infekcija išplinta į gilesnius audinius ir žandikaulio kaulą.

Pagrindiniai skirtumai:

  • Gingivitas – paviršinis dantenų uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kraujavimu ir paraudimu.
  • Periodontitas – lėtinis uždegimas, sukeliantis dantį laikančio kaulo irimą ir dantenų atsitraukimą.

Negydomas gingivitas progresuoja į periodontitą. Kaulo nykimo procesas dažnai vyksta be skausmo, todėl liga gali ilgą laiką likti nepastebėta.

Europos periodontologų federacijos duomenimis, periodonto ligomis serga iki 70–85 % vyresnių nei 60 metų žmonių, o pirmasis sergamumo pikas stebimas jau apie 38 gyvenimo metus.

Kokie simptomai išduoda periodontitą?

Dažniausias periodontito požymis – kraujuojančios dantenos, tačiau simptomų gali būti ir daugiau.

Pagrindiniai periodontito simptomai:

  • Patinusios, paraudusios ar tamsiai violetinės dantenos
  • Dantenų jautrumas
  • Kraujavimas valant dantis ar savaime
  • Po burnos higienos išliekantis kraujavimas
  • Dantenų atsitraukimas
  • Nemalonus burnos kvapas
  • Dantų paslankumas
  • Išilgėję dantys su atsidengusiomis šaknimis

Svarbu: kai kuriais atvejais liga gali progresuoti be aiškių simptomų. Todėl reguliari profilaktinė patikra yra būtina.

Kada reikia kreiptis į gydytoją periodontologą?

Kreiptis į specialistą reikėtų vos pastebėjus dantenų kraujavimą ar kitus uždegimo požymius.

Ankstyva diagnostika leidžia:

  • Sustabdyti kaulo nykimą
  • Išvengti dantų netekimo
  • Sumažinti sisteminių ligų riziką

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad negydomas periodontitas gali būti susijęs su:

  • Cukriniu diabetu
  • Širdies ir kraujagyslių ligomis
  • Hipertenzija
  • Cerebrovaskulinėmis ligomis

Po dantenomis esančios bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sisteminį uždegimą.

Kokie rizikos veiksniai didina periodontito tikimybę?

Periodontito rizika didėja esant genetiniam polinkiui ir tam tikriems gyvenimo būdo veiksniams.

Pagrindiniai periodontito rizikos veiksniai:

  • Netinkama burnos higiena
  • Rūkymas
  • Genetinis paveldimumas
  • Nekokybiškos plombos ar vainikėliai
  • Netaisyklinga dantų padėtis
  • Sisteminės ligos (pvz., diabetas)
  • Susilpnėjusi imuninė sistema

Jeigu periodontitas diagnozuotas bent dviem artimiems šeimos nariams, rizika susirgti šia liga yra didesnė.

Kaip diagnozuojamas periodontitas?

Periodontitas diagnozuojamas įvertinus klinikinius ir radiologinius požymius.

Diagnozė patvirtinama, jei nustatomas:

  • periodonto audinių netekimas
  • rentgenologiškai matomas kaulo nykimas
  • dantenų kišenės
  • kraujavimas zonduojant

Konsultacijos metu atliekami dantenų gylio matavimai ir, esant poreikiui, rentgeno tyrimai. Duomenys registruojami ir stebimi ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaip gydomas periodontitas?

Periodontito gydymas skirtas pašalinti infekciją ir sustabdyti ligos progresavimą.

Pagrindiniai gydymo etapai:

1. Individualių burnos higienos instrukcijų suteikimas

2. Rizikos veiksnių kontrolė

3. Profesionalios burnos higienos procedūros

4. Rezultatų vertinimas po 8–12 savaičių

5. Esant poreikiui – chirurginis gydymas

6. Palaikomasis gydymas 3–4 kartus per metus

Kai kuriais atvejais gali būti skiriama antibiotikų terapija.

Lazerinis periodontito gydymas Kaune

Lazerinis periodontito gydymas – tai minimaliai invazyvus metodas, leidžiantis tiksliai pašalinti infekciją, dezinfekuoti periodonto kišenes ir stabdyti kaulo nykimą. Kauno implantologijos klinikoje šis gydymas atliekamas naudojant naujausios kartos lazerines technologijas.

Klinikoje naudojamas pažangus Er,Cr:YSGG lazeris („Waterlase iPlus“), skirtas periodontinėms ir chirurginėms procedūroms su minkštaisiais bei kietaisiais audiniais. 2780 nm bangos ilgio lazerio spinduliuotė, derinama su vandens ir oro srove, leidžia:

  • efektyviai sunaikinti bakterinį biofilmą,
  • sumažinti uždegimą,
  • minimaliai pažeisti sveikus audinius,
  • skatinti gijimą.

Taikomi moksliškai pagrįsti „REPAIR Perio“ ir „REPAIR Implant“ protokolai, skirti minimaliai invazyviam periodontito ir periimplantito gydymui.

Gydymą lazeriu atlieka patyrusi gydytoja periodontologė, besispecializuojanti lazerinėse technologijose. Klinika taip pat organizuoja lazerinių metodikų mokymus kitiems gydytojams, todėl pacientai gydomi centre, turinčiame aukščiausio lygio kompetenciją šioje srityje.

Periodontito gydymo trukmė

  • Lengvos formos atveju – iki 4 savaičių
  • Pažengusios stadijos atveju – 3–4 mėnesiai

Gydymo sėkmė labai priklauso nuo paciento įsitraukimo ir burnos higienos laikymosi.

Kaip išvengti periodontito?

Efektyviausias būdas išvengti periodontito – užkirsti kelią gingivitui.

Pagrindiniai prevencijos principai:

  • Dantis valyti 2 kartus per dieną bent 2 minutes
  • Naudoti fluoro turinčią dantų pastą
  • Kasdien valyti tarpdančius
  • 2 kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną
  • Mesti rūkyti
  • Kontroliuoti sistemines ligas
  • Rūpintis bendra sveikata ir imunitetu

Pasak Europos periodontologų federacijos (EFP), tinkama kasdienė higiena ir reguliari profesionali priežiūra yra pagrindinis veiksnys, stabdantis ligos progresavimą.

TL;DR – Svarbiausia apie periodontitą

  • Periodontitas – tai lėtinė liga, galinti sukelti kaulo nykimą.
  • Dažniausias simptomas – kraujuojančios dantenos.
  • Liga gali progresuoti be skausmo.
  • Ankstyva diagnostika leidžia išvengti dantų netekimo.
  • Gydymas apima higieną, infekcijos kontrolę ir palaikomąją priežiūrą.
  • Prevencija yra paprasčiausias ir efektyviausias būdas apsisaugoti.

Kada verta pasitikrinti profilaktiškai?

Net jei nejaučiate jokių simptomų, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis dantis bent kartą per metus, o esant rizikos veiksniams – dažniau. Reguliarūs vizitai leidžia laiku nustatyti pirmuosius periodonto audinių pokyčius ir užkirsti kelią sudėtingoms komplikacijoms bei dantų netekimui.

Profilaktinės apžiūros metu specialistas įvertina dantenų būklę, atlieka reikiamus matavimus ir, prireikus, papildomus tyrimus.

Kauno implantologijos klinikoje periodonto būklė vertinama kompleksiškai, siekiant ne tik diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, bet ir sudaryti individualų prevencijos bei stebėjimo planą ilgalaikei burnos sveikatai užtikrinti.